Per avariją dviračiu žuvo bėgikė Sally Meyerhoff
Per avariją dviračiu žuvo bėgikė Sally Meyerhoff
Anonim

Sally Meyerhoff, 2011 m. P. F. Chang's Rock'n Roll maratonas ir XTerra Trail Run pasaulio čempionatas Havajuose žuvo antradienį, kai važiuodama dviračiu netoli Marikopos, Arizonoje, ji susidūrė su pikapu. Meyerhoffui buvo 27 metai. Vietos valdžia „Runner's World“pranešė, kad Meyerhoffas nepasidavė dvipusio sustojimo ženklo. Nelaimė vis dar tiriama.

Meyerhoff ką tik gavo licenciją dalyvauti elito / profesionalų triatlono ture. Ji treniravosi 2012 m. olimpiniams bandymams Hiustone. Štai trumpa ištrauka iš naujausio jos tinklaraščio įrašo.

Mano „elitinė/profesionali“triatlono licencija patvirtinta ir dabar man tereikia užsiregistruoti profesionalų sportininkų grupėje, kad galėčiau lenktyniauti Pasaulio triatlono korporacijos renginiuose ir būčiau pasiruošęs vykti. Maždaug prieš metus turėjau viziją ir nuojautą, kad galiu profesionaliai bėgti IR profesionaliai, sėkmingai užsiimti triatlonu. Žmonės man sakė ir tebesako, kad nemano, kad tai tikrai įmanoma, bet aš esu pasiryžęs priversti juos valgyti savo žodžius.:] Kadangi A skirsis metus tam tikru būdu, aš žinau, kad įmanoma sėkmingai praleisti laiko dalį bėgiojant, o taip pat tris treniruotes ir atliekant ne tokius rimtus tris, o tada turėti rimtesnį tri sezoną. Neįtikėtinai džiaugiuosi viskuo, o treneris, kuriuo tikiu, kuriuo pasitikiu ir kuris manimi tiki, labai skiriasi.

Mano darbas ne visą darbo dieną truko neilgai ir man tikrai geriau neskubėti, sutrumpinti tempimo laiką, būti kelyje 12 ir daugiau valandų per dieną, nemiegoti tiek ir pan. kelias valandas per savaitę. Jei noriu dirbti, vis tiek galiu dirbti pagalbinį mokymą, tačiau kol kas treniruojantis apie 20 ir daugiau valandų per savaitę ir visos kelionės mane labai užimta! Labai greitai noriu pradėti treniruotis ir stengiuosi tai padaryti, kad tai būtų užimta ir išpildyčiau savo aistrą padėti žmonėms išsikelti ir pasiekti savo tikslus!

Negaliu apsakyti, koks esu LAIMINGAS tuo, kur šiuo metu esu savo gyvenime, ir koks dėkingas jaučiuosi, kad galiu daryti tai, ką darau. Tiesiog nekeisčiau to į nieką ir bet kuriuo metu, kai jaučiuosi nelabai motyvuota, galvoju apie tai, kaip apgailėtinai jaučiuosi, kai nesitreniruoju ar darau ką nors kita, ko NEMYLIU. Aš visiškai myliu šį gyvenimą, kurį gyvenu, o nuostabiausia tai, kad žinau, kad iki metų pabaigos jis bus tik 20 kartų geresnis. Woo hoo mažyte!

Per: bėgikų pasaulis

Rekomenduojamas: